
Kinvos augalas nepriklauso javams, tačiau jų vaisiai kulinarijoje traktuojami kaip grūdai.
Juose yra apie 55-59 % angliavandenių, 12-18% baltymų, 5-8 % riebalų, 13-14% skaidulų, 9-10% vandens, 3% mineralų ( kalcio, magnio, geležies ). Kinvoje yra subalansuotas rinkinys žmogui reikalingų amino rūgščių - 9 pagrindinės amino rūgštys. Tai reiškia, kad skirtingai nei kviečius bei ryžius, kinvos nereikia papildyti ankštiniais augalais, ji savaime yra visapusė maistinė kultūra!
Kinvoje gausu skaidulų, mangano, fosforo, magnio, vario ir geležies, vitamino E, C, B1 ir B6. Toks maistinių medžiagų rinkinys itin svarbus diabetikams, ateroskleroze ir migrena besiskundžiantiems žmonėms.
Kinva lengvai virškinama. Joje itin mažai glitimo, todėl alergijos labai retos. Dėl šios savybės kinva pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo visame pasaulyje.
Kinvą galima valgyti kaip karštą košę (su prieskoniais arba saldžią, su riešutais ir vaisiais), šaltą su pupelėmis, moliūgų sėklomis ir žalumynais kaip salotas, dėti į sriubas, daigintas barstyti ant įvairių patiekalų ir t.t.